Neįprastai didele renginių gausa apipilantis gegužės 14-osios vakaras ne vieną melomaną privertė patirti „Sophie‘s choise“ reikšmę ir pasukti galvą kaip čia naudingiau praleidus šeštadienio vakarą. Vieni rinkosi kultūrintis tradicinėje „Muziejų naktyje“, kuri leidžia aplankyti muziejus tuos, kurie retai į juos užsuka, antri rinkosi Lukiškių kalėjimą su britų elektroninės muzikos žvaigždėmis „Jungle“, treti klausėsi „Garbanoto“ naujosios kūrybos viražų, treti prepartino laukdami tradicinio melodramų šou žinomo „Eurovizijos“ finalo pavidalu, na o likusieji sunkiosios muzikos mylėtojai, būrėsi į „nArauti“ klubą, kuriame atmosferą kaitinti ruošėsi „Black Citrus“, „ORB“ ir „Elder“.
Na, bet apie viską nuosekliai. Pirmieji scenoje pasirodė grupė „Black Citrus“, kurie populiarioje muzikos platformoje „Bandcamp“ save pristato kaip „Heavy Blues and Stoner Grooves“. Trys vaikinai: santūrusis Vaidotas Segenis (būgnai), sofistikuotasis Andrius Katinas (vokalas, gitara) ir charizmatiškasis headbangeris Augustinas Bėkšta (bosinė gitara, pritariamasis vokalas) įsuko vakaro linksmybes, kurių apogėjumi turėjo tapti „Elder“ pasirodymas. Apie meilę pastarajai grupei prasitaria „Black Citrus“ bosistas Augustinas: „Elder“ yra tokia grupė, kurią absoliučiai mėgsta ir klauso visi muzikantai. Man asmeniškai ji yra tikroji road trip grupė. Kai susipakuoju daiktus į mašiną ir kažkur važiuoju „Elder“ yra ta grupė, kurią aš pasileidžiu pačią pirmą. Man patinka, kad jie groja tą kabutėse galima įvardyti stounerish roką, bet jie jį groja protingai. Visą laiką užkabina, nes nežinai kur tai nuneš. Kiekvieną kartą jų klausantis nutinka kažkas netikėto: atsiranda naujas garsas ar staiga pasikeičia tonacija, nesisuka viskas apie tą patį. Visą laiką jų būna įdomu klausyti, jų muzika pateikiama labai skaniai – netikėtumo ir rokenroliškumo apvalkale.“
Ko gero visiems yra tekę išgirsti posakį „Lietuva – švogerių kraštas“, jį šiek tiek pakoregavus, būtų galima teigti, kad sunkiosios muzikos atstovai Lietuvoje vieni su kitais yra susiję, jei ne giminystės, tai stiprios draugystės saitais. Pasirodo, kad antrajai minėtąjį vakarą grojusiai grupei „ORB“ būtų galima dėkoti už grupės „Black Citrus“ it fenikso pakilimą iš pelenų, pasitraukus vienam jos nariui. „Black Citrus groja žmonės, kurie labai mėgsta grupę „ORB“, „ORB“ grupėje groja žmonės, kurie labai mėgsta „Black Citrus“. Orbų gitaristas labai norėjo, kad jo vestuvėse grotų grupė „Black Citrus“, tačiau bosistei nusprendus palikti grupę, šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti ir tada aš nusprendžiau, prisijungti vestuvėms ir pagroti bosu, kaip dovana draugui šia proga. Jis šitai pasiūlė Andriui Katinui, jis sutiko, pasirepetavom vestuvėms, jos įvyko, koncertas buvo nuostabus. Vestuvės pasibaigė, o aš užsilikau“, – prisiminimais dalinasi Augustinas.
„Kaip gera jūsų taip daug čia susirinkusių matyti“, – pasidžiaugia grupės „Black Citrus“ vokalistas Andrius ir pradeda savo pasirodymą, kurio metu skambėjo tokie kūriniai, kaip: „Insomnia“, „Black Citrus“, „Fulfiller“, „Radio Waves“, „Dionysus' Eyes“ su įkvepiančiu Andriaus Katino gitaros solo. Išties smagu stebėti šiuos vyrukus scenoje ir ne tik dėl gražių akių ar gražių šypsenų, bet ir talento bei turimo tarpusavio ryšio. Jei nėra chemijos scenoje, vargu ar pavyktų perduoti siunčiamą savo kūrybos žinutę žiūrovui.
„Black citrus“ trijulei pasitraukus nuo scenos, gerbėjų retos ėmė pilnėti, scenos paribyje kraustymosi darbus užgožiant su country music garsais ir love is the air atmosfera.
Neilgai trukus scenoje išsirikiavo šaunieji grupės „ORB“ nariai, kurių gretos neseniai buvo papildytos nauju nariu – būgnininku Pijumi.
„Kaip maloniai ir jaukiai jūsų čia daug, na ką gi? Patūsinam“, – griausmingai nuaidi vokalisto Domanto a.k.a. Bambos raginamas pašėlti, kuris išsyk buvo vykdomas. Įsišėlusi publika priminė serialo „Vikings“ herojus (na gal vyriškoji jų dalis šiek tiek stipriau). Odino sūnūs ir dukros pasinėrę į grupės „ORB“ kuriamas melodines klajones, skirtingu metu ir skirtingomis formomis patiriantys dievišką apvaizdą.
Tuo tarpu priešakinėse linijose arba pirmosiose palei sceną eilėse buvo galima daryti socialinį tyrimą, kuris vadintųsi „Tell me you‘re a guitarist, without telling you‘re a guitarist“. Didžiulė oro gitarų koncentracija vienoje vietoje. Iš serijos „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai, tai žino“, šiuo atveju atitiktų posakį, kad kiekvienas yra muzikantas, tik ne kiekvienas su apčiuopiamu instrumentu rankoje.
Na, o kalbant apie apvaizdos apsireiškimą ir naujojo grupės būgnininko įšventinimą, jis praėjo puikiai. Pijus – žvėris už būgnų, su tokiu užsidegimu juos vanojo, kad atrodė, jei jį apšviestų pilantis, jis pavirstų vilkolakiu ir taip orbų dainai „Hunting season“ suteiktų tiesioginę prasmę.
Pasirodymo metu buvo galima išgirsti „Clouds of Green“, „Be the devil“, „Wandering soul“, „Witch“, „Wasted“, „Desire“, kuriems skambant išties buvo galima pasijausti atsidūrus gūdžiame miške: dūmų užsklandos, poginimasis ir žadą atimantys vokalisto dainavimo įgūdžiai, pasipildantys su jo lūpinės armonikėlės partijomis.
„Tai buvo didžiausias fuck yeah gyvenime. Ačiū jums už tai“, – šiais žodžiais atsisveikinę orbai paliko įsišėlusią sausakimšą publiką, kuri ėmė su nekantrumu laukti pagrindinės vakaro kulminacijos – grupės „Elder“ pasirodymo.
Pastarosios svarba sutiko pasidalinti ir orbų frontmenas Bamba: „Man asmeniškai „Elder“ yra viena iš mėgstamiausių grupių. Spotify duomenys, visgi, sako, kad pati pačiausia. O tą dar labiau stiprina patys muzikantai, kurie yra labai draugiški, nuoširdūs, šilti žmonės. Tai stipriai jaučiasi ir jų muzikoj. Taip kad apšildyt juos yra tikrai didelis malonumas ir garbė, o sausakimšas „nArauti“ klubas ir karštį pasiruošusi priimti jo publika tikrai tą malonumą maksimalizavo“.
Išties, kas ilgėliau užtruko lauke rūkant ar eilėse prie baro, tas amerikiečiams pradėjus savo pasirodymą vargiai galėjo rasti vietos kur arti scenos, tad teko tenkintis vieta, kuri buvo „you snooze you lose“, svarbiausia, kad išvis buvo galima juos pamatyti.
Šešioliktus metus gyvuojantis „Elder“ kolektyvas su lig pirmaisiais skambesiais įtraukė į fantastinę kelionę. Ne veltui „Black Citrus“ bosistas Augustinas užsiminė, kad tai road trip‘inė grupė, tik šįsyk kelionė buvo ne mašina, o fantazija. Skambant tokiems kūriniams, kaip: „ Compendium“, „In Procession“, „Legend“, „Blind“, „Halcyon“, „Dead Roots Stirring“ atrodė, kad keliauji per prisiminimus, tikrus ir menamus, savus ir svetimus. Keliaujama nežinoma kryptimi, neaišku kada ir koks vaizdinys gali iškilti, tačiau tai ir neturi reikšmės, it's not about the destination it's about the journey.
Na, o keliauti buvo galima ir po įvairias muzikines epochas, nuo vėlyvųjų 90‘s klausantis 1984 m. „The Smiths“ dainos „How Soon Is Now“ coverio, kurį atliko „Love Spit Love“ iki „Placebo“ ar net „Sum 41“, kurių sąsajas buvo galima išgirsti „Elder“ pasirodymo metu. Ne veltui jie savęs neįsistato į vieno žanro rėmus, o leidžia sau su jais žaisti.
Psichodelinio roko grupė sujungianti sunkius psichodelinius garsus su progresyviais elementais ir įtaigiais garso peizažais demonstravo profesionalų susigrojimą, empatišką vienas kito pajautimą ir žvėriškai gerą instrumentinę dalį, kuri atsakė į klausimą, kodėl muzikantai taip stipriai myli šią grupę.
„Ačiū dar kartą, kad atėjote ir pavertėte mūsų vakarą fantastiniu“, – atsisveikina transatlantiniai svečiai ir palieka prakaito upeliuose ir visapusiškame katarsyje skendinčią publiką.
Amerikiečių psichodelinio roko nešėjai „Elder“ Vilniuje lankėsi jau antrąjį kartą, tad reikia tikėtis, kad ir trečiojo – nereiks ilgai laukti, na o norintys patūsinti su „Black Citrus“ ir „ORB“ grupėmis galės tai padaryti „Kilkime žaibu!“ festivalyje, vyksiančiame birželio 23–25 dienomis Ukmergės rajone, A. Smetonos dvare.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian.
